Paprikų auginimo gidas
Paprikų auginimas šiltnamyje panašus į pomidorų ar agurkų, tačiau paprikos ypač jautrios drėgmei. Trumpas atsakymas: derančiam augalui reikia maždaug 1–2 litrų vandens per dieną (ką tik pasodintam daigui – apie 0,3–0,5 litro). Laistykite tolygiai, o žemės drėgmę palaikykite stabilią – 60–80%. Visos paprikų veislės mėgsta tą patį – ilgą, šiltą ir stabilų augimo periodą. Debesuotu, vėsiu oru vandens poreikis sumažėja, šiltomis dienomis – išauga; su GRAAS iRigator automatine laistymo sistema išlaikyti šį lygį labai paprasta.
| Rodiklis | Rekomendacija paprikoms |
|---|---|
| Vanduo augalui | Daigui ~0,3–0,5 l per dieną; derančiam augalui ~1–2 l per dieną (karštomis dienomis 2–3 l) |
| Žemės drėgmė | Stabili 60–80% |
| Korekcija pagal orą | Mažiau vėsiomis, debesuotomis dienomis; daugiau šiltomis |
Kaip atpažinti paprikų augimo sutrikimus?
Jei augalai vysta, priežastis gali būti per maža arba per didelė žemės drėgmė, žema dirvos temperatūra, įdruskintas ar suslegtas dirvožemis.
Gelstantys lapai – žalios augalo dalys gelsta dėl azoto ar magnio trūkumo. Gelsti gali ir dėl suslegto dirvožemio, ribojančio šaknų aeraciją, ar geležies įsisavinimo problemų. Apatiniai lapai gelsta senstant, o kenkėjų pažeistos šaknys duoda panašius simptomus.
Susisukę lapai – priežastys: netolygus augimas (lapo centras auga greičiau nei plotis), maisto medžiagų trūkumas (kalis ir boras veikia apatinius lapus; magnis, cinkas, molibdenas – viršutinius), per aukšta temperatūra arba kenkėjai – voratinklinės erkės, amarai. Vaisiai lieka smulkūs augalui augant per greitai – dažniausiai dėl temperatūros kraštutinumų ar žemo dirvos pH.
Paprikų augimo sutrikimų pavyzdžiai.
Pagrindinės paprikų ligos ir jų prevencija
Daigų juodoji kojelė (diegavirtė) – pirmieji požymiai: stiebo pagrindas tamsėja ir minkštėja, galiausiai daigas išvirsta ir žūva. Priežastys: dirvoje gyvenantys ligų sukėlėjai (Pythium, Phytophthora, Fusarium, Rhizoctonia), per gausus laistymas, žema temperatūra (10–18 °C), šviesos trūkumas. Prevencija – švarus substratas ir indai, ne per tanki sėja, vėdinimas ir saikingas laistymas; sergančius daigus pašalinkite kartu su substratu.
Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) – odelė atsiskiria nuo minkštimo, atsiranda balta ir pilka grybiena. Vystosi vėsiomis, drėgnomis sąlygomis, kai nepašalinami apatiniai lapai, per gausiai tręšiama azotu ar laistoma. Kovai reikalingi fungicidai.
Vertikiliozė – vytimas, apdžiūvę lapų kraštai, sulėtėjęs ar sustojęs augimas. Atsiranda užsikrėtusioje dirvoje, nesilaikant sėjomainos ar mechaniškai pažeidus sodinant. Prevencija – dirvos dezinfekcija prieš sodinant daigus.
Alternariozė – ant apatinių lapų atsiranda didelės rudos dėmės (0,5–1 cm), plintančios į viršų; lapai žūsta ir džiūsta, ant vaisių formuojasi tamsios dėmės. Serga ir daigai, ir suaugę augalai; palankios sąlygos – aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius. Prevencija – sėjomaina ir saikingas laistymas.
Alternariozės pažeistų lapų pavyzdys.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek vandens reikia šiltnamio paprikoms?
Derančiam augalui reikia maždaug 1–2 litrų per dieną, karštomis saulėtomis dienomis – net 2–3 litrų; ką tik pasodintam daigui užtenka 0,3–0,5 litro. Laistykite tolygiai, kad žemės drėgmė laikytųsi 60–80%.
Kodėl sukasi paprikų lapai?
Patikrinkite iš eilės: temperatūrą (per aukšta), maisto medžiagas (kalis, boras, magnis, cinkas, molibdenas) ir kenkėjus (erkės, amarai). Netolygus laistymas visas tris priežastis pablogina.
Ar tolygus laistymas apsaugo nuo ligų?
Iš esmės taip – kekerinis puvinys, juodoji kojelė ir alternariozė labiausiai plinta, kai laistoma netolygiai. Jutiklinė sistema drėgmę palaiko automatiškai.